Mūsų augintiniai

[MRDetailing]

Pradžioje rašė Artunas

Padarei geriausia sprendimą priglaudes nabagą, ir nabagui ir savo kornišui, nes turbūt žinai kad kornišai labai nemyli vienatvės, jiems būtinas kažkoks draugas.

Mes ir įsigijom kornišą, nu maniškis nepasakyčiau kad labai mieliakas, gana naglas katinas. To meilumo yra bet ne tiek kiek kiti pasakoja. Aišku jo prie manęs mano jorkis neprileidžia, nes tas tai jau mano draugelis didžiausias Tai katinas daugiau prie žmonos.
Bet jau gražus man tas čigonas tai žiauriai, o jau manieros tai neduok dieve, tikras aristokratas

Mes kai ruosemes pirkt as jau savajai sakau emam du vien del tos pacios priezasties kaip, kad jau ivardijai tu, nes kaip tik dar ir issikraustem uz miesto, tai nuo pat ryto iki velyvo vakaro namie buvo tuscia, kai grizdavau is darbo tai katinas kaip suo - pats pirmas i glebi tiesa manoji kazkodel nesutiko nes jai atrode kvaila 300eur isleisti ant gyvunu

p.s Tiesa mes norejom sfinkso, bet kazkas manaja prigyde, kad ale kakuciai skleidzia labai negera kvapa, taciau dabar kadangi turi abu - cornisha ir dvarniaska, tai galiu pasakyti - fekaliju smarve abieju katinu VIENODA (cornishas berniukas, dvarniaskas pana). Tiesa, musu dar ir iskastruotas, nes poto kai prisidare vaiku, reikejo imtis kazkokiu veiksmu, kad nesikartotu (patys leidom viena karta prisidirbt, kad zinotu koks tas jausmas, pats priemiau gimdyma , nu zodziu buvo smagu ), griztant prie iskastravimo - katinas lygiai toks pat zaismingas, judrus, nenutuko.