Ciau radau truputeli info, bet jos yra tikrai zymiai daugiau. Bent vaizda susidarysit.
Automobilių keliamos taršos mastą lemia daugelis dalykų. Pagrindiniai iš jų yra autotransporto organizavimas, kelių būklė, variklių konstrukcija, automobilių techninė būklė, naudojami degalai.
Eismo organizavimas - būtina gerinti eismo sąlygas, gerinant kelių dangos būklę, įrengiant „žaliosios bangos“ eismo sistemą, didinant vidutinį važiavimo greitį (kelių eismo ženklais), įrengiant apvažiavimus apie miestus.
Variklių konstrukcija - daugiausiai CO į aplinką išmeta karbiuratoriniai varikliai. Žymiai tobulesni varikliai yra benzininiai su įpurškimu ir dujiniai. Konstrukcijos požiūriu, labai geri yra dyzeliniai varikliai.
C + H2O → CO↑ + H2↑
Techninė būklė - bet koks variklis suderinamas optimaliam darbui. Kai šis optimalumas pakinta, išmetama daug teršalų. Tai gali atsitikti, kai, pavyzdžiui, purkštukai ne purškia, o lieja, arba kai oro filtras netvarkingas ir pan.
Degalai - kuo daugiau dyzelinių variklių, tuo mažesnė oro tarša anglies monoksidu. Be to, biodyzelinas neturi sieros, o iš naftos pagaminti degalai sieros turi. Biodyzelino cetaninis skaičius didesnis už mineralinio dyzelino cetaninį skaičių, todėl jis geriau užsidega ir sudega. Karbiuratoriniame variklyje benzino kokybę lemia oktaninis skaičius. Jeigu benzino oktaninis skaičius žemas, tai benzinas nesudega iki galo, išsiskiria daugiau teršalų. Oktaninio skaičiaus padidinimui dedami antidetonatoriai (švino tetraetilas, metilo spiritas, etilo spiritas). Šiuo metu Lietuvoje benzinas su švinu nebegaminamas, tačiau į Lietuvą jis patenka kontrabandos būdu, taip pat teršia ir tranzitinis transportas.
Automobilių variklių išmetamų dujų kenksmingumas mažinamas gerinant degalų sudegimą variklyje ir panaudojant išmetamų dujų neutralizatorius. Išmetamų dujų neutralizatoriai gali būti katalizatoriniai ir terminiai.