[lionka]

1992 metais kompanijos Daimler-Benz ir TRW/Lucas-Verity pristatė naują sistemą kuri vadinasi Brake Assist. Kaip tyrimai parodė net 90 procentų vairuotojų ekstremaliose situacijose nepanaudoja pakankamai stabdžių galios tam, kad būtų išvengta avarijos. Ši sistema stebi greičio parodymus ir reaguoja į staigų stabdžio pedalo paspaudimą kas yra būdinga esant ekstremaliai situacijai. Sistema sureagavusi į tokį paspaudimą pati kiek įmanoma efektyviau stabdo automobilį tuo pačiu pasitelkdama ABS sistemą jei stabdžio pedalas nėra dalinai ar pilnai atleidžiamas. Yra įrodyta, jog su tokia sistema esant ekstremaliai situacijai stabdymo kelias gali sumažėti net 20 procentų. 1996 metais ši sistema buvo pradėta montuoti į Mercedes-Benz S ir SL klasės automobilius, 1998 metais Mercedes-Benz tapo pirmuoju gamintoju montavusiu šias sistemas net į bazines automobilių versijas, o vėliau šias sistemas pradėta montuoti į BMW, Volvo ir kitus automobilius.
sia sistema teko isbandyt savaitgali kai vaziavau 90 km/h ir prieky pamaciau didziulia duobe kurios negalejau apvaziuot tikrai jausmas neispasakytas atrode kad kas pagavo uz mb siknos .ant skidelio rasosi BAS Brake Assist Sistem.

--------------------------------------------------------------------------

ESP (elektroninė stabilizavimo pagalba) sistema bus privaloma visuose naujuose automobiliuose, gaminamuose Europos Sąjungos (ES) šalyse, nuo 2011 metų lapkričio, kaip paskelbė Europos Parlamentas. Šiuo metu tik daugiau nei 50 procentų naujų automobilių Europoje yra parduodami su įrengta ESP.

Tačiau yra įrodyta, kad ESP ženkliai sumažina mirtinų nelaimingų atsitikimų tikimybę. „ESP gali užkirsti kelią iki 80 procentų visų nelaimingų atsitikimų, susijusiu su prabuksavimu“, – sako dr. Werner Struth, prezidentas „Bosch“ gamintojo Važiuoklės sistemų kontrolės skyriaus, kur ESP sistemos ir yra gaminamos. – „Po saugos diržų ši sistema yra svarbiausia automobilio saugumo technologija“.

Privalomas ESP įrengimas visuose naujuose automobiliuose turėtų padėti sumažinti asmenų, žūvančių ES keliuose skaičius. 2001 m. mirtinų nelaimių buvo net 50 tūkst., o 2006 m. sumažėjo iki 29,5 tūkst. – iš dalies dėl didėjančio saugos technologijų populiarumo.

Privalomos ESP įvedimas yra ES strategijos dalis visuose šalių keliuose padidinti eismo saugumo priemones.

--------------------------------------------------------------------------

Šiuolaikinėse transporto priemonėse gausu įvairiausių saugos sistemų. Jomis siekiama užtikrinti vairuotojų ir keleivių saugumą. Tačiau turbūt tik nedaugelis žino, ką reiškia trumpiniai – tokie kaip ABS, EBD, ASR, EDS, kuo jie gali pagelbėti vairuojant automobilį.

Stabdžių sistemos


Žinomiausia ir viena iš pagrindinių saugos sistemų yra stabdžių sistema ABS (Anti-Blockier-System). Ji apsaugo ratus nuo užsiblokavimo. Ši sistema buvo sukurta 1978-aisiais, tačiau praktiškai pradėta naudoti lengvuosiuose automobiliuose tik maždaug po 10 metų. Sistema padeda optimaliai sustabdyti automobilį ant bet kokios kelio dangos. Ji turi apsaugoti stabdančius automobilio ratus nuo užsiblokavimo, kad mašina išlaikytų kursą ir liktų valdoma. Jos būtinumą visuose lengvuosiuose automobiliuose pripažino daugelis automobilių gamintojų.

Jei automobilyje sumontuota ABS sistema, vairuotojui nereikia nuolat kontroliuoti stabdymo stiprumo, vengiant užsiblokavimo, kuris sumažina ir stabdymo efektyvumą. Šiuo uždaviniu rūpinasi elektroninis ABS blokas, analizuojantis iš ratų sukimosi greičio daviklių gaunamus signalus ir per hidromoduliatorių darantis įtaką automobilio stabdymo mechanizmų darbui.

Dinamiško stabdymo kontrolės sistema irgi svarbi. Pagrindinė šios sistemos užduotis – nuolat kontroliuoti stabdžių paspaudimo reagavimo greitį. Jei būtina staigiai stabdyti, ši sistema automatiškai sukuria maksimalų spaudimą stabdžių prievade, kad suveiktų ABS.

Jei stabdžių pamina nuspaudžiama staigiai, dinamiško stabdymo kontrolės sistema per sekundės dalį sukuria maksimalų spaudimą stabdžių prievade, taip sutrumpina automobilio stabdymo kelią.

Yra ir elektroninė stabdymo galios paskirstymo sistema EBD (Electronic brake-force distribution). Tam, kad stabdymo galia būtų išnaudota iki maksimumo stabdymo metu, EBD sistema automatiškai sureguliuoja į priekinius ir galinius bei dešinės bei kairės pusės ratus paduodamą stabdymo jėgą. Tai labai sumažina stabdymo kelią, išlaiko automobilio stabilumą stipriai stabdant ar atliekant intensyvius posūkių manevrus.


Sistema, neleidžianti buksuoti


ASR (Antriebs-Schlupf-Regelung) – sistema, apsauganti, kad mašina nebuksuotų. Ši sistema, kontroliuojanti varančiųjų ratų buksavimą, neleidžianti jiems praslysti įsibėgėjant. Kai per didelis sukimo momentas prasuka vieną arba abu varančiuosius ratus, ASR paveikia variklio valdymo sistemas ir sumažina jo sukimo momentą.

Gaudamas iš ABS daviklių informaciją apie varančiųjų ir varomųjų ratų sukimosi dažnumą, AS valdymo blokas sulygina duomenis. Jei tarp varančiųjų ir varomųjų ratų sukimosi dažnio yra skirtumas, valdymo blokas pradeda veikti jėgos agregatą ir mažina jo galingumą.

Pirmiausia ASR vėlina darbinio mišinio degimą variklio cilindruose. Jei ši priemonė neduoda laukiamo efekto, pradeda veikti kuro padavimo sistema. Priklausomai nuo ryšio tarp akceleratoriaus paminos ir kuro padavimo įrenginio (mechaninis ar elektroninis), šis veikimo būdas arba išjungia vieną iš kuro purkštukų, arba pakeičia droselio dangtelio atvėrimo kampą.

Tokiu atveju ratų sukimosi momentas sumažėja iki optimalaus dydžio ir automobilis pajuda iš vietos arba pradeda greitėti ir nebuksuoja.

Įdiegta ir elektroninė stabilizavimo sistema ESP. Ši programa palengvina automobilio valdymą, jei patenkama į ekstremalias situacijas, tada į pagalbą pasitelkiamos sauganti ratus nuo blokavimo, stabdžių jėgos pasiskirstymo, diferencialo blokavimo ir traukos kontrolės elektronines sistemos. Be to, jos neleidžia mašinai slysti, kai kelyje ji tampa nestabili. Jūsų automobilis su ESP klausys vairo manevro metu, apvažiuojant netikėtai atsiradusią kliūtį, staigiuose posūkiuose, keliuose su bloga danga.

Naujausios kartos ESP programose atsirado funkcija, nusausinanti stabdžių diskus, kai ant jų patenka vandens. Esant drėgnam orui, sistema reguliariai pati panaudoja stabdžius diskams nusausinti taip, kad vairuotojas to net nepastebi. Tai naudojama daugelyje naujų automobilių. ESP sistemą rekomenduojama išjungti, kai norima „išsiūbuoti“ automobilį, užstrigusį giliame sniege arba biriame grunte, važiuojant su grandinėmis, tikrinant automobilį ant dinamometrinio stendo. Ši sistema išjungiama nuspaudus mygtuką su užrašu „ESP“ prietaisų skydelyje, o įjungiama dar kartą paspaudus tą patį mygtuką. Paleidžiant variklį ESP sistema aktyvuojama automatiškai.


Padidina saugumą


EDS (Elektronische Differentialsperre) – elektroninis diferencialo blokavimas.

Tai logiškas ABS funkcijos papildymas, tada padidėja automobilio saugumas, pagerėja jo traukos jėgos charakteristika važiuojant blogu keliu, palengvėja pajudėjimas iš vietos, intensyvesnis tampa įsibėgėjimas, geresnis judėjimas įkalnėse, saugesnė automobilio eksploatacija, esant blogoms gamtos sąlygoms.

Sistemos veikimo principas paprastas – posūkyje vienos ašies automobilio ratai nueina skirtingą kelią, todėl jų kampiniai greičiai irgi turi skirtis.

Šį greičių skirtumą kompensuoja diferencialas, kuris yra jungiamoji grandis tarp dešinio ir kairio automobilio varomosios ašies ratų.

Tačiau diferencialo konstrukcija tokia, kad jis, nepriklausomai nuo judėjimo sąlygų, sukimosi momentą vienodai paskirsto kiekvienam ratui. Kai važiuojama tiesiu keliu ir automobilio sukibimas su danga yra vienodas, tai nedaro įtakos jo valdymui, bet kai varomieji automobilio ratai patenka į ruožą, kur sukibimas su danga yra skirtingas, ratas, judantis ta kelio dalimi, kur sukibimas yra mažesnis, pradeda buksuoti.

Dėl sukimosi momentų vienodumo, kurį užtikrina diferencialas, buksuojantis ratas sumažina kito rato traukos jėgą.

Diferencialo blokavimas, kai dešinysis ir kairysis ratai yra ant kitokios dangos, panaikina šį vienodą skirstymą. Gaudama iš ABS priklausančių daviklių signalus apie sukimosi dažnį, EDS nustato varomųjų ratų kampinius greičius ir nuolat juos lygina. Jei kampiniai greičiai nesutampa, tarkim, dėl vieno rato buksavimo, jis pristabdomas iki to laiko, kol jo sukimosi dažnis sutaps su kito rato dažniu.

Dėl tokio reguliavimo atsiranda reaktyvinis momentas, prireikus jis sukuria mechaninio diferencialo blokavimo efektą.