[pauliukas]

Vienam kaime moteriškė nusisamdė seną vietinį meistrą pečiui sumūryti.
Prisinešė jis plytų, molio prisimaišė, dirbt pradėjo ir kaip senas žmogelis vis kalbasi su šeimininke.
Tai ši ir pradėjo bėdavotis:
-Supranti, va, skiriuosi su vyru.
-O tai ką - muša ar geria?
-Tai, kad ne, užtat knarkia kaip kiaulė, viską išbandėm ir į miestą pas gydytojus, ir pas specialistus, niekas nepadeda ...
-Hmm, o kokioje pozoje jis miega?
-Aukštielninkas ant nugaros.
- Hmm, tai tu, kai tik pradės knarkti, jam naktį kojas praskėsk...
Kitą dieną ateina meistras dirbti, žiūri - stalas nukrautas šeimininkė patenkinta, sako:
- Padėjo - neknarkė visą naktį, kaip čia jūs taip?!
- Na matai kaip senas meistras tai taip samprotauju: kojas išskėtei - kiaušai nukrito, kiaušai nukrito - skylę šiknoj uždengė, skylę šiknoj uždengė - vadinasi trauka dingo, o traukos nėra ir knarkt neturėtų.