Pasyvesnis visą gyvenimą pasyviai nugyvens ir nesiskųs.

Alkoholikų šeimose irgi užauga puikios asmenybės. Pažystu du sportininkus, kurie užaugo tikrai sunkiom sąlygom su geriančiais tėvais ir dabar yra gerai apmokami sportininkai užsienio komandose. Tiesa ne Lietuvoje, nes čia ta sporto šaka nepopuliari ir be perspektyvų.

Geras pedagogas irgi užsidirba normaliai iš korepeticijų. Bet čia sutinku, Lietuvoje tam tikros specialybės apmokamos netinkamai.
Didinčiau mokytojų, policininkų, gaisrininkų ir medikų algas, nes tai tikrai labai svarbios profesijos. Bet čia jau ne mano kompetencija, galiu tik populistinius pasiūlymus pateigti, nežinodamas tikrosios situacijos.

P.S. aš visą gyvenimą augau irgi ne pinigais aptekęs. Niekada negalėjau sau leisti to, ką galėjo kiti mano aplinkoj. Mobilų telefoną gavau tik po kokių 4-5 metų, kai jau visi klasiokai buvo senai su nokia 3310 (tada buvo TOP telefonas). Rengiausi dažniausiai dėvėtais drabužiais, tik retkarčiais galėjo tėvai leisti nupirkti kažką naujo, automobilio negavau 18likto gimtadienio progą, pirmą mašiną nusipirkau pat gal 22 metų, augau 2 kambarių bute su tėvais ir sese. Dalinoms su ja vieną kambarį, kai kiti turėjo asmeninius. vasarom dirbdavau stroikese (valydavau plytas), kad galėčiau nusipirkti koloneles, ar kokį MP3 grotuvą. Bet niekada gyvenime nesiskundžiau, kad mano gyvenimas blogas. Visada galvojau ką daryti, kad būtų geriau :)

Apple sutik su tuo kad patarle „kaip sauksi taip ir atsilieps” tarp darbdavio ir darbininko labai dera. Tik beda kad pirmiau visi nori kad atsilieptu o tik tada gal kiek ir pasauks

Smagu girdėti. Kad kažkam gerai.
Aš irgi pradėjau nuo 2004 metų dirbti.
Už minimumą. Po metų jau turėjau trigubą.
O po to gyvenimas taip susisuko kad teko keisti miestą, aplinką ir darbą.
Dirbau statybose. Išlaikiau merginą ir butą.
Dėl 100% atiduotos sveikatos suvariau savąją.
Teko mest darbą. Kadangi krizė, o su mano kompetencijomis nebuvau reikalingas.
Pradėjau vėl nuo nulio išsiskyręs ir su skolom.
Po 2 metų atsistojau ant kojų, gavęs darbą kuriame jaučiausi vertinamas ir reikalingas. Tobulinau žinias ir dariau viską kad būčiau nepakeičiamas. Po 5 metų man pasakė, kad darbo nebėra.
Ir dabar Lietuvoje yra tik 2 įmonės kuriose galėčiau dirbti pagal "profesiją" o emigruoti nenoriu. Nes man čia patinka gyventi. Todėl dabar teks susitaikyti su puse buvusių pajamų arba dirbt tokį darbą kur mane priims. Nes fizinio darbo nebegaliu...
Laukiu stebuklo.
Ir vistiek neatmetu galimybės kad gali tekti emigruoti.

geram specialistui darbo visad atsiras :)

Kai moteris nieko nebaigus su dviem vaikais emigruoja, ir emigracijoje dirba paprasta valytoja kuri sau leidzia nusipirkti automobili, atostogauti egzotiskuose salyse ir dar islaiko vaikucius. O vyras dirbdamas santechniku, ar mechaniku Lietuvoje, uz keleta simtu euru, leidzia sau tik vasara nuvaziuot iki palangos su sena gelda. Tai kuris is ju nevykelis? Tas kur uz centus atiduoda savo pigia darbo jega ar tas kur be dideliu pastangu oriai gyvena? Manau kiekvieno zmogaus tikslas yra gyventi patogiai. O kiek idesi pastangu cia asmeninis reikalas. Nevisi gime protingi. Bet tas ir be mokslu uzsieni oriai gyvena.

kodel jus visi kalbat tik apie pinigus ,pinigus pinigus...?Man patogu gyvent CIA su tiek kiek turiu ,o ne tiek kiek noriu.

Nezinau kaip gali kiti sakyti kaip nuostabu gyvent lietuvoj. Absoliuti betvarke toj lietuvoj, korupcija didele, kainos dideles, mokesciai dideli, algos maziausios, savizudybiu daugiausia, prasigerusi tauta ir t.t. Pasiziurekit i pensininkus gaunancius po 200 eur ir pamatysite po kazkiek metu save ju vietoje. Nesvarbu, kad dabar gerai, bet viskas keiciasi cia labai greitai. Daug imoniu kelia sparnus is lietuvos, nes paprasciausia smaugia kiek isgaledama tas likusias imones, o kuo toliau tuo tuos mokescius surinkt bus sunkiau...
Beje labai idomu bus 2020m. kai baigsis europos pinigai, nes dabar daug kas laikosi tik ant to...
Kas liecia isilavinima, tai gali buti mokslu daktaras mokantis 7 kalbas ir sedeti braskiu lauke uzsienyje. Ne viskas nuo mokslu priklauso, daug priklauso ir nuo sekmes atsiradus tinkamu laiku tinkamoj vietoj. Speju ir apple kokia vadyba baiges, mokantis pora uzsienio kalbu, kuri padirbtu dauguma zmoniu, praejo atranka, isidarbino i uzsienio kapitalo imone kuri moka ne lietuviskus atlyginimus ir tiek ziniu.
P.s. apple nieko pries tave neturiu, tik labai is tavo postu jauciasi menkinimas kitokiu zmoniu, kurie yra kitokie ir kurie turi mazas pajamas. Ne visi zmones vienodi, tolerancijos daugiau vieni kitiems.
P.s.s pats nei valandos nesu dirbes uzsienyje, nieko siuo metu netruksta, bet vis pagalvojam su seima apie isvykima is cia, labiausia laiko tevai ir vaikai.
Geros dienos visiems.

Na oriai niekur nepagyvensi už zemos kvalifikacijos darbo pajamas, čia suprantama, nelygu kas laikoma oriu gyvenimu. Baziniai poreikiai - bustas, maistas, rubai, automobilio islaikymas, atostogos, tai beabejo lengviau patenkinami. Bet finansuoti hobius, vaikų mokslą, privačią mediciną ir dantų taisymą jau kur kas sunkiau.

Beje, santechnikai ne taip prastai gyvena, Vilniuj draugas tikrai virs 3k uzdirba su individualia veikla pries apmokestinima.

mane irgi tik mazas vaikas kol kas stabdo.kalbu trim uzsienio kalbom,niekur dar nedirbau,gal paciam protarpiais visko uztektu,bet kaip pasidairai aplinkui,kad seima dirba metus,del 3 dienu palangoj......... super,kad yra sekmingu istoriju,bet paimkim procentaliai kiek tai sudarys. turiu drauga elektrika,baiges profke,tai gal ten pamoke,gal pats pramoko ir pradejo dirbt. veiksmas lietuvoj jei gaudavo didesni objekta iki 1k pasidarydavo dirbdamas pats sau,tas pats zmogus,tas pats darbas londone 17 svaru valanda,virsvalandziai x1.5. dabar ir masina lizingu paimt ne problema ir 3 kartus atostogaut pietuos ir tevus paremt..... cia vien tik dziaugsmas gyvent.

PSD,VSD ir ka jam lieka? 2 eur...o jei viska forminti kaip baltam zmogui -39.98%..