Su progresiniais cia isvis nesamone. visas vidutinis verslas zlugs iskart. o tai yra pats blogiausias imanomas dalykas.
Isvis nuo nepriklausomybes lt buvo pasmerkta krizei.

But nekas kai pencija ateis. :DDDD:xx:

gali but.........bus nekazkas,kai sodra bankrutuos,o tu jei busi nemazai palikes. nu bet gal politika baigiam,nes teisybes cia tikrai nerasim.:)

Lietuvos imoka i ES biudzeta 2011m. buvo 1.089 mljrd. Lt, o gavom 2011 m. 6.9xxx mljrd. Lt ismoku. I ES biudzeta salys sunesa pagal savo sukuriamo bvp dali, taip sakant - stambiausios salys daugiausia inesa ir parama teikiama proporcingai silpniausioms salims tam, kad visos ES pragyvenimo lygis ilgainiui suvienodetu.Taip, beda ta, kad kai aplenksim ES vidurki pagal BVP vienam gyventojui, tada imoku sumoket reiks daugiau, nei gausim ismoku. Bet ar greit tai ateis?

Atlyginimai valstybes sektoriuje sumenko zymiai maziau nei privaciame sektoriuje. Valstybės sektoriuje buvo pamazinti tik baziniu algu dydziai, pagal kuriuos valstybės tarnautojai indeksuojasi savo algas priklausomai nuo kategoriju, stazo ir t.t.
Privataus sektoriaus grynasis pelningumas nuo 11,5 % 2007 m., 2,5% - 2008 smuko iki -4% 2009 m., apie koki privataus sektoriaus laimejima kalbam? Kad veikla suefektyvino, tai taip, bet kad kazka laimejo, tai vargu.
Pelno mokestis vos ne visam pasauly egzistuoja, kuo jis blogas? Lietuvoj jis tikrai nera didelis, be to, prasidėjus krizei, priimti pakeitimai tarp mokestiniu nuostoliu konsolidavimo penkiems metams grupes imonese, o tai jau nemaza pagalba norint isbristi is sunkmecio.
Apie ka ir kalbam, biudzeto pajamu automatiskai ir islaidu mazejimas labiausiai kirs per zemesni ir vidurini sluoksnius, kitaip tariant per didziausia mase nuo algos iki algos gyvenanciu zmoniu.
Vargiai jis ten uzsilenktu, pasimazintu kainas ir tiek.. Be to, nesinoretu, kad uzsilenktu, juk Orlen lietuva i biudzeta sumoka apie 1 mljrd. Lt mokesciu per metus, tuo tarpu, tarkim, visa maxima grupė - tik 250 mln.Lt. Taip kad tokio milzino bankrotas taip pat kirstu visiem per kisene...

Savo trumpam gyvenime ismokau - viskam turi turet plana B.

Remiesi statistikos departamento tyrimais, ar aplinkiniu zmoniu kuriuos pazysti ir zinai, nes statistikos departamentas neapgrebia visu gaunamu zmoniu pajamu privaciame sektoriuje

Ta ir irodo mano teiginys, kad "protingos" imones vietoje to, kad moketu valstybei savo uzdirbtus pinigus investavo i save, o vaisius renkame dabar matydami BVP augima ir tai vadinama laimejimu

http://www.stat.gov.lt/uploads/images/BVP_111028_1.gif

Matyt semeta praleido paskaitas kur buvo studijuojama apie Lafero kreives desni

Turbut neisiskaitei ka norejau paskyti, kad qubilas cia ir padare esmine klaida sumazindamas algas visiem, kam reikia ir kam nereikia.

Vel neisiskaitei, paminejau kaip pavyzdi, kaip butu galima sudaryti konkurencija lenkams, nes dabar butent del ju ir mokame uz kura daugiausiai negu kaimynai

Na bet net ir ivertinus vokelius, kurie statistikoje nefiguruoja, vis tiek, reikia pripazint, kad viesajam sektoriuj DU mazejimas nebuvo labai drastiskas. Ar valstybes tarnautojai per daug ar per mazai motyvuojami, jau, matyt, atskiras klausimas
Nesigincysiu, bet sakyciau daug prisidejo ir vartotoju nuotaikos, aisku, viskas is esmes susije.
Slidus reikalas:) As vis tik buciau tos nuomones, kad Lietuvoj mokestine nasta nera pati didziausia ziurint i EU, kitas dalykas, laferto kreive labai priklauso nuo visuomenes ir jos tolerancijos mokesciu vengimui. Sarkastiskai speju, kad "gariunu laferto kreive" sutampa (sutapo?) su x asim, kokie mokesciai bebutu - ju nieks nemoka. Per krize Semeta ne tiek padidino mokescius, kiek inese belekokia painiava ju administravime.

Taip, bet viesajam sektoriui toks jau principas, kad kiekvienam nenustatoma individuali alga, o kad didelese organizacijose, siuo atveju visam viesajam sektoriuje, ne visi motyvuojami teisingai - amzina tiesa.

Tiesa, taciau 0% rezervo reikalavimo neuztektu veiksmingai konkurencijai sudaryti, paprasciausiai pas mus truksta logistiniu pajegumu. Su furom juk neatsivesim degalu, tai lieka Klaipedos uostas ir gelezinkelis, o su jais pas mus pakyla kaina tiek, kad Orlen'as stebuklingai pasiulo keliais Lt uz tona pigiau, nei importas.

Nezinau ant kiek tiesa, bet bazaras eina , kad AMB su savo padielninkais lukoilui isnomavo 99m klaipedos naftos talpyklas, todel norint kitam degalu operatoriui atsigabenti degalus, nera net teorines galimybes.
Nepamenu kelintais metais neste ar statoilas importuodavo benzina ir dyzelina is suomijos, kaina ta pati, bet kokybe kaip diena ir naktis skyresi

Kalbi apie sita imone turbut - www.oil.lt
Pagrindinis akcininkas valstybė, su orlen nuo 1999 bendradarbiauja ir jiem perkrauna zaliavine nafta ir Orlen eksporta geresnem kainom. Faktiskai kiti zaidejai, kurie noretu krautis per juos, tokiu kainu, kaip orlen tikrai negaus, nes nebus tokiu apyvartu.
Cia dar Orlen neseniai visai norejo issipirkt sita imone, tai valstybė nepardave, nes butu "visiskas monopolis".